Sprendimas Lukiškių aikštei
GEDIMINAIČIŲ STULPAI - TAUTOS NAMAI
"Gediminaičių stulpai - Tautos namai" KONCEPCIJAKodėl Gediminaičių stulpai"Liftu" į apžvalgos aikštelę (70m aukštis) VIDEOLukiškių aikštės KONCEPCIJAArchitekto žvilgsniu "Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Klasikinis ) VIDEO"Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Modernus) VIDEOModernus ir istoriškai vertingas. FOTO Istorinės Lukiškių aikštės nuotraukosAsiliepimai apie idėją"...Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!"PRITARIU IdėjaiKontaktai
Tautos namai-nacionalinis kultūros ir valstybės pažinimo centras-ne tik Vilniui, bet visai Lietuvai
Tautos namų sąvoka
Simboliškumas, daugiafunkciškumas ir reprezentacija
Ką statyti buvusių Profsąfungų rūmų vietoje ir kodėl reikalingas funkcijų pasidalinimas
Tautos namų sąvoka



“Tautos namų sąvoka gali reikšti nebūtinai tai, ką jūs įsivaizduojate

Įžangos vietoje

Tautos namų sąvoka nėra norminė lytis – tai metafora, tačiau savo pirmine, daiktiškąja prasme ji reiškė kultūros centrą, kurį dabarties terminais vadintume daugiafunkciu. Metaforiškąją, simboline prasme TN sąvoka tarytum nusakė vietą, kur telkiasi ir reiškiasi kolektyvinis, kultūrinis tautos tapatumas. XIX a. viduryje – XX a. pradžioje Vidurio Rytų Europoje ir Baltijos šalyse TN atsirado kaip pirmoji ir vienintelė svetimų imperijų sudėtyje buvusių pavergtųjų tautų nacionalinė įstaiga, institucija, lyg kokia būsimos tautinės valstybės “lastelė”. TN idėja – tų kraštų kultūrinis ir pilietinis fenomenas. Susikūrus tautinėms valstybėms, TN, suprantama, jau nebeliko ta vienintelė nacionalinė kultūros įstaiga. Tuo laikotarpiu atsirado posakis “valstybė – tautos namai”, ir taip prasidėjo antrasis TN sąvokos prasmių kaitos etapas. TN sąvoka atsiskyrė nuo savo pirminio fizinio pavidalo, pradėdama savarankišką gyvenimą įvairiuose ir labai skirtinguose politikos, kultūros ir diplomatijos kalbos kontekstuose. Tarpukario Europoje TN sąvoka dažniausiai vartota ir kaip nacionalinės nepriklausomos valstybės sinonimas, ir kaip tautinės demokratijos idealą įkūnijantis simbolis. Pokario Europoje kai kurių šalių politinės partijos šį simbolį pradėjo vartoti savo politinėse programose. Tačiau tikrasis, nors ir neįvardytas TN, jau kaip kultūros centro modelio, atgimimas prasidėjo Europoje statant daugiafunkcinius kultūros centrus. Daugiafunkciškumas ėmė reprezentuoti demokratiško, visiems prieinamo kultūros ir bendruomenės centro modelį.
Lietuviai, skirtingai nuo kaimyninių tautų, Nepriklausomybę 1918 m. paskelbė taip ir nepasistatę nacionalinio kultūros židinio – TN: tą istorinę nesėkmę bandyta kompensuoti šūkiu “Valstybė – tautos namai”.
Žinojimo paviršiuje tas šūkis ir išliko – kaip visiems laikams neatšaukiamai išsprendęs TN klausimą ir negrįžtamai jį palikęs XIX a. istorijos kontekste. Iš to žinojimo paviršiaus – ir TN projektui oponuojančiųjų terminologija: “beviltiškas anachronizmas”, “devynioliktas amžius”, tai buvo reikalinga Basanavičiaus laikais”, “kokie čia Tautos namai, kai valstybė – tautos namai” ir pan.
Demokratijos sąvoka atsirado antikinėje Graikijoje, bet dėl to demokratija kaip valstybės, bendruomenės valdymo ir savivaldos modelis nenustojo savo aktualimo ir niekas to modelio nebando vadinti anachronizmu. TN sąvoka atsirado XIX a., o kartu su ja – daugiafunkcio kultūros centro modelis, tačiau jis iki šiol tebėra laikomas ir produktyviausiu, ir moderniausiu.
Istorinė TN idėja niekada nebuvo atsidūrusi Lietuvos istorijos pirmajame plane, ir iki pastarojo meto nebuvo tapusi atskiru savarankišku istorikų dėmesio objektu. Šis naujųjų laikų istorijos siužetas nėra atsidūręs tarp svarbiausiųjų mūsų istorijos siužetų. Tai neįgyvendintos idėjos siužetas, o istorikai paprastai rikiuoja įvykusius faktus.
Tuo tarpu tai yra nepaprastai talpus ir iškalbingas istorinis siužetas, talpinantis ir atskleidžiantis daugelį lietuvių kultūros ir politikos raidos prasmių, lietuviškojo mentaliteto ypatumų. Nesuvokta idėja ir neatskleistas siužetas – taip galima būtų pasakyti. Bet čia ir slypi tos idėjos kaip galimybių projekto kūrybinė potencija.” *


* A.Gudelis, Kas yra Tautos namų projektas. Tautos namų santara, 2008, p.6-7