Sprendimas Lukiškių aikštei
GEDIMINAIČIŲ STULPAI - TAUTOS NAMAI
IDĖJA"Gediminaičių stulpai - Tautos namai" KONCEPCIJAKodėl Gediminaičių stulpai"Liftu" į apžvalgos aikštelę (70m aukštis) VIDEOLukiškių aikštės KONCEPCIJA"Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Klasikinis ) VIDEO"Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Modernus) VIDEOModernus ir istoriškai vertingas. FOTO Istorinės Lukiškių aikštės nuotraukosAsiliepimai apie idėją"...Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!"PRITARIU IdėjaiKontaktai
Lukiškių aikštės fiziniai parametrai ir praktiniai pastebėjimai
Lukiškių aikštės urbanistinio formavimo principai
Problemos algoritmas
Kodėl reikalingas unikalus ir šį laikmetį atitinkantis, netradicinis sprendimas
Naujosios Vilniaus architektūrinės kalvos
Kodėl siūlomas būtent toks aukštis. Vilniaus panorama iš 70m ir 50m aukščio
Aukštuminiai pastatai palyginimui
Palyginimui pagal plotus
Ar galime?
Lukiškių aikštės urbanistinio formavimo principai



1. Viešųjų erdvių sistemoje Lukiškių aikštė yra pati svarbiausia viešoji erdvė, kurios fizinis dydis leidžia ją paversti pagrindine visos valstybės aikšte;

2. Aikštės architektūrinės kompozicijos tobulinimas yra nesusijęs su aikštės parametrų keitimu;

3. Ašinės kompozicijos principas yra fundamentalus, nepriklausomas nuo ideologijos;

4. Atskiras ašinės kompozicijos principas Lukiškių aikštės prieigose (tai vizualinis ryšys) ir centriška ašinė paminklo kompozicija, kai paminklas aikštės centre.*




Naudojant konkursų ir veiklos patirtį tolesniam aikštės projektavimui, reikėtų teikti pirmenybę siūlymams, kurie per daugiafunkcinę aikštės paskirtį, visiems Lietuvos žmonėms visais laikais suprantamą architektūrinį urbanistinį sprendimą siekia sukurti sostinės stastusą atitinkantį aikštės įvaizdį. 
                                                                                                    prof. Kazys Šešelgis **



Lukiškių aikštės Vilniuje atveju egzistuoja visiška painiava erdvinio karkaso nominalių erdvių hierarchijoje, todėl skirtingai suprantamas galutinis rezultatas. Tai, kas vienam piliečiui yra nacionalinės svarbos reikalas (Laivės kovų įprasminimas), kitam tėra eilinis ūkinis uždavinys (požeminis garažas, fontanai, gazonai ir pan.). Tokia situacija nebestebina, kai išnagrinėjami užduoties formulavimo ir politinių sprendimų priėmimo mechanizmai, Lukiškių aikštės konkurso sąlygos ir vertinimo komisijos sudėtis.

Prof. R. Grigo retorinis klausimas: "kaip išugdyti civilizuotą valstybingumo jausmą, jeigu per šimtmečius lietuvis patyrė tik tą valstybės formą, kuri buvo primesta svetimųjų?" – gali būti traktuojamas kaip pagrindinė ir neguodžianti išvada. Lukiškių aikštės istorija po 1990 m. – savigarbos neturėjimo istorija. Labai neatsakingas požiūris į valstybinių simbolių ir ženklų statymą. Grūto parko ir paminklo F. Zappai gerbėjų yra daugiau, negu paminklo Laisvės kovų dalyviams šalininkų.

Atsakymai į šį klausimą tėra du, bet jie principiniai – tai yra arba valstybinio rango paminklas, arba abstraktus meninis akcentas, kurio semantinis tekstas dažniausiai perskaitomas tik taikant verbalines konstrukcijas. Aukšta meninė kokybė yra privaloma abiem atvejais, todėl tai nėra pagrindinis kriterijus (taip pat kaip ir stilistika), kalbant apie Lukiškių aikštę, kaip apie pagrindinę Lietuvos sostinės aikštę. Problema yra fundamentinė, nes valstybinio rango ženklų, simbolių, paminklų problema yra kaip niekad aktuali. Tai yra valstybinės politikos dalis, todėl reikia labai aiškiai skirti, kur baigiasi menininko meninės ambicijos ir kur prasideda visos nacijos nacionalinis identitetas, pasididžiavimas, savigarba.

Reikia skirti aikštes ir pagal administracinę hierarchiją – seniūnijos (pvz. Ugnijos aikštė Pašilaičiuose Vilniuje), savivaldybės (Rotušės aikštė), valstybės sostinės (Nepriklausomybės aikštė prie LR Seimo), valstybės (Lukiškių aikštė) ir t.t. Aikštės rangas lemia ir priemones. Visais minėtais aspektais turi būti labai konkretus aiškumas.


Todėl logiška išvada, kad Lukiškių aikštė – pagrindinė valstybės aikštė, esanti Vilniaus mieste, t. y. sostinėje. 

                                                                                                prof. Algis Vyšniūnas ***                                                                                                    



* A.Vyšniūnas. "Lukiškių aikštė – socialinio užsakymo evoliucija. Paminklas laisvės kovų dalyviams ar simbolis „Laisvė“?".Urbanistika ir architektūra, 2008, Nr.32(4):201–220; I.Alistratovaitė-Kurtinaitienė."Aikštė kaip urbanistinės erdvės tipas.Tarp socialinės funkcijos ir erdvių dimensijų". ACTA Academiae Artium Vilnensis/76. 2015, p.95 

** K.Šešelgis. "Vilniaus miesto Lukiškių aikštės formavimoi projektai". Urbanistika ir architektūra, Vilnius, 1997, Nr. 2 (24): 51.

*** A.Vyšniūnas. "Lukiškių aikštė – socialinio užsakymo evoliucija. Paminklas laisvės kovų dalyviams ar simbolis „Laisvė“?".Urbanistika ir architektūra, 2008, Nr.32(4):201–220