Sprendimas Lukiškių aikštei
GEDIMINAIČIŲ STULPAI - TAUTOS NAMAI
"Gediminaičių stulpai - Tautos namai" KONCEPCIJAKodėl Gediminaičių stulpai"Liftu" į apžvalgos aikštelę (70m aukštis) VIDEOLukiškių aikštės KONCEPCIJAArchitekto žvilgsniu "Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Klasikinis ) VIDEO"Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Modernus) VIDEOModernus ir istoriškai vertingas. FOTO Istorinės Lukiškių aikštės nuotraukosAsiliepimai apie idėją"...Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!"PRITARIU IdėjaiKontaktai
Tautos namai-nacionalinis kultūros ir valstybės pažinimo centras-ne tik Vilniui, bet visai Lietuvai
Tautos namų sąvoka
Simboliškumas, daugiafunkciškumas ir reprezentacija
Ką statyti buvusių Profsąfungų rūmų vietoje ir kodėl reikalingas funkcijų pasidalinimas
Simboliškumas, daugiafunkciškumas ir reprezentacija



Viešųjų erdvių sistemoje Lukiškių aikštė, Vilniuje yra pati svarbiausia viešoji erdvė, kurios fizinis dydis leidžia ją paversti pagrindine visos valstybės aikšte.


Įvertinus esamą Lukiškių aikštės kompoziciją, at
likus praktinę ir išsamią vizualinę analizę (buvo panaudota bepiločiu skraidymo aparatu įvairiame aukštyje iš Lukiškių aikštės gauta video ir foto medžiaga), atsižvelgus į visuminį-aukštuminį Vilniaus miesto paveikslą ir nustačius tinkamiausią miesto panoramos apžvalgos taško aukštį, sulaukus ne tik specialistų, bet ir Vilniečių bei miesto svečių simpatijų ir pritarimo (idėja pirmą kartą viešai pristatyta 2015 m. rugsėjo 6 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje renginio “Sostinės dienos 2015” metu), išryškėjo galimo "Tautos namų" sprendimo kontūrai.


Gediminaičių stulpų formos Monumentas-pastatas būtent šioje vietoje puikiai tiktų, nes:

1. Tai būtų pirmas laisvos Lietuvos aukštuminis pastatas, pabrėžiantis tautinį simboliškumą ir skirtas visos šalies  pilietinei visuomenei, o ne verslo ar daugiabučių tikslams;

2. Monumento – “Gediminaičių stulpai” simbolio forma užtikrintų jo reprezentacingumą, simboliškumą, įsimintimumą ir istorijos tęstinumą;

3. Monumento tūris ir aikštės erdvė atliktų daugiafunkcinę paskirtį, tai būtų erdvė visuomenei, funkcionuojanti visus metus, nepriklausomai nuo sezono;

4. Monumento aukštis užtikrintų jo matomumą, atpažįstamumą. Iš jo būtų matoma ne tik centrinė (paradinė) Vilniaus dalis su Senamiesčiu priešakyje, bet ir miesto paribiai. Būtų aiški nuoroda, kad visi yra vienodai svarbūs ir visi reikalingi;

5. Monumento architektūrinė išraiškos forma žvelgiant iš įvairių apžvalgos taškų būtų labai dinamiška, intriguojanti, besikeičianti nuo ryškaus “Gediminaičių stulpų” ženklo iki vientiso bokšto silueto;

6. Monumento medžiagiškumas-skaidraus stiklo fasadas simbolizuotų atvirumą. Permatomas, netonuotas, skaidrus stiklas atvertų visuotinai matomą žmonių judėjimą tiek statinio viduje, tiek žvelgiant iš jo;

7. Siūloma Monumento-pastato orientacija būtų lygiagreti Gedimino prospektui, kuris jungia pagrindines valstybės institucijas: LR Seimą, LR Vyriausybės Rūmus, LR Prezidentūrą, todėl toks statinys išryškintų pagrindinės Valstybės arterijos svarbą;

8. Įvertinus Monumento-pastato viešą paskirtį, jis kartu pagyvintų patį Gedimino prospektą ir skatintų natūralų poreikį žmonėms juo vaikščioti, pavyzdžiui, keliauti į pastate vykstančius renginius, parodas ar tiesiog pasimatymo vietą “prie Gediminaičių stulpų”. Akivaizdu, kad šiuo monumentu-pastatu pritrauktume ir turistų srautus bei gautume komercinę naudą;

9. Kylant aukštyn pandusais, spirale (tartum koptume į kalną - simbolinį architektūrinį Gedimino kalną) sulig kiekvienu aukštu iš “Gediminaičių stulpų” dangoraižio atsivertų sostinės panorama iki šiol nematytu kampu,  kol aukščiausiame taške - apžvalgos aikštelėje vizualiniu ryšiu susijungtų į vieną visumą: čia - Tautos namai.