Sprendimas Lukiškių aikštei
GEDIMINAIČIŲ STULPAI - TAUTOS NAMAI
IDĖJA"Gediminaičių stulpai - Tautos namai" KONCEPCIJA"Liftu" į apžvalgos aikštelę (70m aukštis) VIDEOLukiškių aikštės KONCEPCIJAArchitekto žvilgsniu "Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Klasikinis ) VIDEO"Gediminaičių stulpai-Tautos namai" (Modernus) VIDEOModernus ir istoriškai vertingas. FOTO Istorinės Lukiškių aikštės nuotraukosAsiliepimai apie idėją"...Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!"PRITARIU IdėjaiKontaktai
"...Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia..."
Nauja simbolika per architektūrinę monumento-pastato formą ir jo vietą
Mūsų pagarbos ženklas
Gediminaičių stulpus naudoja
Ženklas - ambasadorius
Gediminaičių stulpai ne tik istoriniu žvilgsniu
Apie ženklą simboliniu požiūriu
Gediminaičių stulpai architektūroje
Gal pirmasis eksponatas Tautos namams?
Apie ženklą simboliniu požiūriu


 


 

Gediminaičių stulpai nuo 1397 m. neabejotinai yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Panašų ženklą galėjo turėti jau Vytauto tėvas Kęstutis. Po Vytauto mirties Stulpus perėmė jo brolis Žygimantas Kęstutaitis. Iš pradžių herbas atstovavo Kęstutaičiams, o nuo XVI a., kai jį Lietuvoje ėmė naudoti ir Jogailos įpėdiniai, tapo visos Gediminaičių dinastijos ženklu. Nuo XIV a. jis káltas Lietuvos monetose, vaizduotas XV a. Lietuvos pranciškonų antspauduose (prasmė kol kas neišaiškinta), XV–XVI a. bažnyčios reikmenyse, dovanotuose Vilniaus katedrai, 1581–1795 m. valstybės didžiuosiuose antspauduose. Heraldikoje Gediminaičių stulpai paprastai vaizduoti auksiniai arba geltoni raudoname lauke, nuo XVI a. antrosios pusės – neretai sidabriniai arba balti. XVI a. ženklas Lietuvos metraštininkų jau vadintas Stulpais ir, beje, priskirtas legendiniam Gediminaičių dinastijos pradininkui Palemonui. Vėliau būta mėginimų šį ženklą sieti su tam tikrais italų (Genujos), totorių, Kijevo Rusios, skandinavų ženklais, bet pastaruoju metu įrodyta vietinė jo kilmė. Teodoras Narbutas XIX a. pradžioje ženklą pavadino Gedimino stulpais, nes manė, kad jį pradėjęs naudoti Gediminas. Tarpukary Stulpai dar vadinti Stiebų vartais ir kitaip. Dabar nusistovėjo bendresnis Gediminaičių stulpų pavadinimas. Gediminaičių stulpai ypač paplito XX a. pirmosios pusės nepriklausomoje Lietuvoje, o 1988 m. tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio emblema (pagal: Rimša)


Stulpai iš tikrųjų buvo suvokiami vaizduojantys stilizuotus miesto vartus (pirmiausia Vilniaus, nes nuo XV a. pradžios tai Vilniaus vaivadijos herbas)6. Palyginimui galima prisiminti daugybę pavyzdžių, kai miesto herbe vaizduojami jo vartai su bokštais ar pan. Ženklas tikrai iš dalies primena vartus. Kaip tik šiuo panašumu remiasi kitas jau minėtas ženklo pavadinimas: Stiebų vartai. Su triumfo arka šiuo atžvilgiu verta palyginti lietuvių frazeologizmą ant stiebo iškelti ‘išaukštinti’ (LKŽ XIII: 763).

 

Pirma: esminė, apibrėžiamoji stulpo ypatybė yra stovėti stačiam, ją pažymi pats pirmas lietuvių žodžio stulpas apibrėžimo dėmuo – ‘s t a č i a s į žemę įkastas rąstas’ ir t. t. (LKŽ XIII: 1023). Taigi parvirtęs, gulintis rąstas, griežtai kalbant, nebėra stulpas. Antra: ugnis visuomet kyla aukštyn (tai yra vienas svarbiausių jos skiriamųjų požymių bei semantinių ypatybių greta šviesos ir šilumos), kitaip sakant, vėlgi stovi stačia.Trečia:karys, tikrasvyras, didvyris irgi yra „nepalenkiamas“, „nepalaužiamas“, jis tvirtai stovi stačias (Lietuvoje dėl to galima priminti daugeliu variantų žinomos dainos posmą: Sugrius kalneliai kloniuosna, / Paplūks mūs priešai kraujuose, / O mes stovėsim, nė nedrebėsim, / Ba mes juos nugalėsim; arba: Graudzia armotos, dūsauna, / Broliam galvelas kapoja, / O aš s t o v ė s i u, nesudrebėsiu / Ir visus pergalėsiu ir pan.9). Be to, žmogus savaime stovi stačias ir kaip tik tuo esmingai skiriasi nuo gyvulio.

Taigi, Gediminaičių stulpai – tiksliau, Gediminaičių stulpų pavidalo geometrinė figūra, nepriklausomai nuo pasirodymo laike ir erdvėje nei nuo galimų kitokių istorinių (išorinių, atsitiktinių) įprasminimų, – vidine savo struktūra simbolizuoja vaisingumo pradą, būties atsinaujinimo, augimo, plėtros bei sklaidos šaltinį pačia plačiausia ir giliausia prasme.   

                                                              
                                                                                                    dr. Dainius Razauskas *



* Dainius Razauskas.Gediminaičių stulpai simboliniu požiūriu. Liaudies kutūra.2014 Nr.1, p.31,p.35,p.40,p.51